Penne rigato su naminiu pomidorų padažu

Cha cha, senokai berašiau, nes tai sveikata šlubavo, tai dietos laikiausi, tai tingėjau. Tačiau vieną vakarą su vyru besilaikant tradicijos vakarais žiūrėti senus filmus ir bežiūrint The Godfather, kažkaip užkilo noras pavalgyt makaronu a'lia italia. Taigi skubiai pasikuitus internete ir paieškojus, kokio baisiausiai išgirto receptelio, beabejo jį radau, štai čia:

http://mukatanas.blogspot.com/2012/08/dziaugsmo-kelias-ir-devintoji-is-33.html

reikia pasakyt, kad buvo labai malonu terliotis su pomidorais kažkodėl, apskritai visas gamybos procesas buvo toks smagus ir įkvepiantis. Na o skonis gavosi vidutiniškas, toks be galo vegetariškas, kaip kad pasakė mano vyras, jei pomidorai nesijaustų, gal būtų ir nieko :lotuliukas: Taigi šiame recepte galima įžvelgti keletą problemų:

1) mano skonis nepakankamai rafinuotas tokiam receptui;
2) patiekalas per daug vegetariškas tūlam lietuviškam skoniui, trokštančiam, ko macnesnio;
3) nesu nei karto buvusi Italijoje, todėl visiškai neišmanau, kas skanu, o kas ne.

man galva tai kaip bežiūrėtum, skonis vis tiek neatperka įdėtų pastangų.

Gyvenimo malonumai

Kas pasakė, kad didžiausias gyvenimo malonumas seksas, kalbėjo tikrai ne apie mane. Tiesa sakant nepažįstu nei vienos subrendusios moteriškės, kuriai seksas būtų svarbiausias, didžiausias malonumas etc. Na nebent, kokiai paauglei ar dar netekėjusiai merginai, ilgai. Nesakau, kad tai nemalonu, BET tai trumpas malonumas, o yra tokių palaimų, kurios gali trukti valandų valandas. Tarkim man - sekmadienio rytas, kadangi tai vienintelė ne darbo diena - prabusti, kai dar tamsu ir visi miega, išsivirti kavos ir žaisti kompiuterinius žaidimus, vėliau kai prašvinta, visi susikelia ir malonumas išblėsta, belieka tik mintis - jak, rytoj vėl į darbą :( Aišku, aš kiekvieną savaitę pasižadu, kad sekmadienio rytą pradėsiu ilgu šuns vedžiojimu parke, vėliau medituosiu, sportuosiu ir kitaip uosiu, kad galvytė pailsėtų nuo kompo, nes kaip žinia dirbu su juo, tačiau nei karto dar taip dariau, nežinau kodėl, gal tingiu, o gal mane užvaldęs malonumų troškimas. Kitas didelis malonumas - lietus, jei diena lietinga ir apsiniaukusi bele ką veikti malonu, net ir dirbti, aišku ji neturėtų būti su bjauriais saulės prošvaisčiais. Ir daug dar gyvenime yra malonių dalykų - skaniai pagaminti ir suvalgyti, saldžiai pamiegoti, kai esi fiziškai be proto pavargęs, pasiturkšti vonioje, paklausyti gerą gabalą, išvažiuoti kur nors, kad ir trumpam, pažiūrėti filmą apie zombius, ties šia svarbia vieta ir pabaigsiu beletristikas, tik priminsiu, kad mus, zombių fanus šį sezoną tradiciškai džiugins dvi naujienos, štai čia pirma:

o štai čia antra:

http://www.youtube.com/watch?v=csbNm1v5Kys

Ekologija

Šiaip jau esu be galo atspari brain fuckingui ir manau, jog šiais laikais nėra nieko ekologiško, o mūsų organizmai natūraliai prisitaikę prie aplinkybių, todėl nereikia išsidirbinėti, galų gale, juk anksčiau žmonės sirgo maru, dabar alergija, tai kas blogiau? O vėžiu sirgo visada, skaitykit daugiau knygų ir patys pamatysit, kad beveik kiekvienam istoriniam romane kažkas numiršta nuo išaugusio gumbo viduje. Tai va, bet matyt vėlyva motinystė labai paveikė mano jautrią nervų sistemą, nes vieną dieną iš bibliotekos parsinešiau štai ką:

http://www.beautyfly.lt/flypage/kitos-priemones/knyga-saugi-aplinka.html

tikrai nustebinau pati save, dar labiau nustebau pradėjusi skaityti ant kiek lengva palaužti stiprią asmenybę. Jau po pirmų 40 puslapių man labai pablogėjo sveikata - pakilo spaudimas, išbėrė kūną, ėmiau jausti lengvą dusulį ir galvos svaigimą, na natūralu, juk mano butas toks toksiškas, kad turėčiau išmesti viską, kas jame yra, įskaitant vyrą ir vaikus, o galiausiai ir patį butą. Kad būtų lengviau, rekomenduojama buvo pirmiausiai išmesti šiukšliadėžę ir įsigyti pintą iš vytelių, kokią savaitę šią idėją gromulavus, vis tik nusprendžiau pasilikti toksišką, nes kažkaip ir brangu, ir nelabai gražu, o kadangi nepadariau pirmo žingsnio į ekologinę priklausomybę, nebeliko prasmės toliau skaityti. Tačiau kai ką gero knygoje radau. Skyriuje apie kosmetiką sužinojau, kad mano naudojamas šampūnas yra be galo toksiškas, todėl turėčiau naudoti ekologišką sumaišytą su soda. Po ilgų diskusijų su vyru, kuris kategoriškai buvo nusistatęs prieš ekologiją ir teigė, jog po tokio bandymo aš nupliksiu ir nors jo meilė begalinė, bet kažkada ir jos ribos prieinamos, vis tik paslapčiomis eksperimentą atlikau. Gal ir nebūčiau atlikus, bet atsitiktinai įbėgusi į Drogą akių tušo, pamačiau šampūną su užrašu ekologiškas ir tekainavo jis vos 4 litus. Štai toks:

pagalvojau, kad nebus gaila išmesti. Taigi nedidelį jo kiekį sumaišiau su soda, viskas putojo, nelabai, bet kažkiek. Išsiploviau galvą. Štai čia reikia pasakyti, kad esu asmuo, turintis labai blogą odą, viso kūno, tame tarpe ir galvos, negana to mano plaukai stori, sausi iki neįmanomo lygio (jei žemė užvaldytų zombiai, tikrai man nereiktų pergyvent, kad negaliu štai jau 7 mėnesiai išsiplaut galvos ir ji susiriebalavo) ir neva tai garbanoti arba jei žvelgti rūsčiai realybei į akis, styro išsipūtę ir nevaldomi į visas puses. Taigi rezultatas pranoko visus įmanomus lūkesčius (lengva jam tą buvo padaryt, kai lūkesčiai buvo tik blogi) - plaukai nugulė dailiomis garbanomis, sudirgusi galvos oda nustojo nuolatos niežtėti, negana to plaukai blizga kaip iš reklamos. Neįtikėtinas efektas, dabar nuolatos kartosiu.

Taigi matyt yra kažkiek ir gėrio toje ekologijoje. Bet kokiu atveju knygoje pilna įvairiausių patarimų ir gasdinimu, rekomenduoju paskaityti patiems, verta, na bent jau bendroj išsilavinimo dėlei.

Žuvis su Biovelos kumpiu

Nai nai nai kaip kažkas kažkur jau gyrėsi, įkvėpta nesėkmės iš kart puoliau prie kitos. Bet apie viską iš pradžių. Šį kartą nusitaikiau į Neringą ir jos žuvytę: http://www.neringa-blogas.com/kulinarija/zuvies-patiekalai/kepta-menke-2.html . Parduotuvėje kaip mat mane papiktino šiems krizės laikams nebūdinga patiekalo prabanga, nežinau kaip ten Lenkijoje Parmos kumpis, bet Lietuvoje mane keiktis privertė ir Biovelos, tada nuojauta iškart pakuždėjo, kad kepama menkė subyrės, abejonių turėjau ir dėl džiovintų pomidorų, mat buvau ragavus tik sausų iš pakelio, kas pasirodo buvo besanti baisi šlykštynė, taigi dabar pirkau indelyje su aliejum. Tai va, pirma bėda buvo katinas, kuris suėdė nemenką gabalą menkos menkės, taigi likusia ir taip teko atiduot, negi dabar ėsi pats katino apėsta žuvies gabalą, dar kokią toksoplamozę pasigausi. Toliau paaiškėjo, kad kumpis nepilnai apvynioja menkę ir dar taikosi atsiknoti. Menkė žinoma birėjo, leido vandenį, žodžiu pasiruošiau kritikuoti. Maloniai nustebino dž. pomidorai, pasirodo aliejuje jie labai skanūs, taigi viens du sukonstravau kuskusą, gavosi labai geras, tiesa senu papratimu įmečiau pusę kubelio sultinio ghe ghe ghe ir neįdėjau sviesto tik todėl, kad neturėjau. Vat! Tada iškepė menkė ir ką jūs sau manot, skonis buvo tobulas, nepaisant to, kad ji pabirėjo kažkiek, kartu su kus ku su šį patiekalą galima pavadinti idealiu, bet kokiam stalui - ir gurmano, ir pagyvenusiam giminaičiui iš kaimo - skanus, kokybiškas, lengvas, na tiesiog idealus maistas. O čia foto, tiksliau foto netyčia atsidūrė viršuje.

P.S.  Nesiūlyčiau pradedančioms.

Pradžia, kaip ir pridera

Tai va, nedrįstu sakyti, kad būdama sveiko ir aiškaus proto, nes gali atsirasti nenorinčių tuo patikėti, po ilgų apmąstymų ir būdama absoliučiai eilinė dviejų vaikų mama, ištekėjusi, dirbanti, nei graži, nei liekna, nemokanti gražiai pateikti patiekalų, absoliučiai nemokanti fotografuoti bei atlikti rankdarbių, nusprendžiau įkurti šį kulinarijos ir rankdarbių dienoraštį. Kodėl? Na nes pagalvojus logiškai, juk ir neturintis, kuo pasigirti žmogus, kartais nori pasigirti, o kur labiau šiais laikais pasigirsi, jei ne elektroninėje erdvėje? Ir šiaip, ilgai mąsčiau "Kiek daug ponų...ir kokie visi gražūs...", o šiandien parke vedžiodama retriverį sugalvojau, kad juk galų gale ir man reikia gyvenime kažkuo pasigirti, net jei kitų akimis tai visiškai nėra pagirtinas reikalas.Taigi reiktų gal kažkiek plačiau pažinties proga papasakoti apie save - esu standartinis vidutinis statistinis vienetas, gyvenantis su šeima standartiniame daugiabutyje, slegiamas būsto paskolos ir kitų negandų. Reikia pripažint, kad gaminu skaniai, tik negražiai, esu laisvai samdoma darbuotoja ir reikia pripažinti gan neblogai samdoma, bet mano darbas toks techniškas ir niekam neįdomus, kad apie tai net neverta kalbėti. Juolab, kad dėl savo mokslinio pobūdžio netgi nėra gerai apmokamas. Kai nedirbu, bandau tvarkytis, nors norėtųsi tinginiauti, gaminu daug maisto šeimos vyrams beigi blogai jaučiuosi. Tai štai tada man ir kilo mintis, jog rašymas apie savo pilką gyvenimą galbūt gali jį praskaidrinti??? Tai gal būtų pradžiai tiek, o pradžios pabaigai priderėtų įdėt kaip minimum, kokį tortą, tačiau nėra sveikatos jį kept, tai sumąsčiau prakepti Sonatinos serbentų stebuklą, nes ir šiaip šaldiklyje yra močiutės serbentų maišelis, ir gražus kaip koks tortas, mane tik neramina kaip pavyks gražiai išlipdyti tešlą beigi ją išimti taip, kad nesutrupėtų. Žodžiu receptas čia:
http://www.sonatinos-receptai.lt/2009/07/sokoladinis-pyragas-su-raudonaisiais.html , recepto nekopijuosiu, nes nu kokia to prasmė?, o nuojautą turiu šunišką, viskas kaip jaučiau, taip ir nutiko. Pražioje išimant sutrupėjo vienas krepšelis, na aš juos lipdžiau storai, bet kaip dabar mąstau, matyt reikėjo tą daryti ploniau ir gal palaukti, kol atšals, bet šiaip ne taip pavyko išimti antrąjį daugiau ar mažiau sveiką (mažiau), į kurį supyliau serbentų želė. Čia pasitvirtino mano nuojauta, kad negalima pirkti pigios želatinos arba tiksliau galima pirkti tik Oetker, nes želė nestingo ir tik po paros šiaip ne taip tapo liulančios konsistencijos, tiesa, bepilant želė, sveikasis kepšelis šiek tiek įtrūko ir leidė per šoną, be to nukrito vienas lapelis, bet anyway, praėjus parai viskas atrodė štai taip:

apsieinam be komentarų, man ir pačiai nejauku žiūrėt. tačiau susiėmiau į rankas, juolab, kad pro šalį ėjęs vyras nustebo kaip gražu ir ėmiausi pilti šokoladą, pirminis įspūdis buvo labai geras, ėmiau savimi didžiuotis ir mintyse kurti ditirambus kulinarijos šedevrui, tačiau laimė trūko lygiai tiek, kiek fotografavau, po to tarpelis įtrūko labiau, želė išsileido ir pro jį išvis išbėgo. Istorijos pabaiga.

Štai taip atrodo dar neįtrūkęs galutinai pyragas:

Moralas. Nekepkite šio pyrago, jei jūs virtuvėje naujokė, tai labai advanced lygis, reikalaujantis treniruotų rankų ir prigimtinio talento. Dėl skonio neturiu, ką pasakyti, dar neragavau, bet vargu ar paragavusi galėsiu tinkamai įvertinti, želė juk išbėgo :(

P.S. Vis tik paragavau ir esu nustebinta, kad skonis blogiau nei atrodo (primenu, kad nors ir nepriklausau dailiųjų rankų būreliui, gaminu tikrai labai skaniai) - neskanus pagrindas, visiškai nedera saldžiarūgščiai serbentai ir juodas kartus šokoladas. Žodžiu aš daugiau nekepčiau, bet gal kokiam labai dideliam rafinuotam gurmanui ir būtų skanu.